Gegužės pirmasis sekmadienis – Mamos diena

 

Mamos savo vaikų rankas laiko trumpai, tačiau širdis - visą gyvenimą.

Su švente, mielosios mamos, močiutės, senelės!

Mielos mamos, tėveliai, senelės ir seneliai!

Gegužės 2 –ąją dieną (penktadienį), 13, 00val. mokykloje šeimos šventė.

12, 30 val. kviečiu į klasę. Lauksime atvykstant!!!

 

Mokytoja Janė

Būtinai perskaitykit informaciją apie Jurgines - rytoj viktorina. Daugiausiai žinančių laukia prizai!!!!!!!!!!!!

Šaunuoliai Rugilė, Kornelija, Lukas, Arnas! Jie buvo smalsūs, daug sužinojo apie Jurgines ir pelnė prizus.

Balandžio 23-oji – Šv. Jurgis, Jurginės (Jorė, Jūrė), Ganiklio diena

Jurginės – tai pavasario žalumos, jaunimo, žemdirbių ir arkliaganių šventė, nuo seno ypač populiari Rytų Lietuvoje. Seniau ją dar vadindavo žemdirbių Naujaisiais metais. Nuo seno šią dieną buvo švenčiama gyvulių globėjo Ganiklio ir žalumos dievo Jorio garbinimo šventė. Jorėti – reiškia augti, plisti, žaliuoti.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, šios šventės sutapatintos su Jurginėmis, šv. Jurgio vardo diena. Šv. Jurgis lietuvių mene vaizduojamas kaip karys su ietimi ant žirgo, po kurio kanopomis raitosi blogio slibinas. Tai krikščionybės nešėjas, gynėjas, gyvulėlių globėjas.

Anot senolių, Jorė, arba Joris, – pavasario Perkūnas. Jis vaizduojamas kaip raitelis, valdantis žemės raktus, prikeliantis augaliją. Jorė po žiemos šalčių atrakina žemę, pasiunčia į ją lietų. Ši dievybė – tai ir naminių gyvulių, ypač žirgų, žvėrelių, globėja. Lietuvoje šv. Jurgis laikomas ir mūsų kariuomenės, jaunimo globėju, todėl Jurginių dieną švenčia ir kariškiai, jaunimo organizacijos.

Pagal seną paprotį per Jurgines šiukštu net medžio šakelę nulaužti. Tikima, kad namo parnešta nulaužta šaka gali gyvate pavirsti ir visiems namiškiams užtraukti nelaimę.

Įprasta Jurginių dieną nieko nedirbti su gyvuliais, net ir važiuoti. Sakoma: jei dirbsi – gyvuliai susirgs, išmirs, laukiniai žvėrys juos išpjaus. Ypač didelė pagarba per Jorę reiškiama žirgui.

Tą dieną susirinkdavo arkliaganiai, pasiruošdavo vaišių ir iki vėlumos linksmindavosi. Visa tai skirta gyvulių globėjui, vyriausiajam gyvulių ganytojui, arkliaganių užtarėjui šv. Jurgiui pagerbti. Daug kur net ir šiandien statomos koplytėlės su šv. Jurgio skulptūrėlėmis. Iki šiol daugelis senyvo amžiaus žemdirbių tiki, kad šv. Jurgis saugo jų gyvulius, laukus nuo nelaimių, ligų, piktųjų dvasių.

Š. Jurgis yra laikomas gyvulių, ypač arklių, globėju. Šv. Jurgio dieną žmonės laikė gyvulių švente. Tądien būtinai gindavo gyvulius į ganyklą. Buvo tikima, kad šv. Jurgis saugo vasaros raktus: jis gali atrakinti dangų, kad palytų, sužaliuotų žolė.

Per Jurgines žmonės pirmą kartą išgena gyvulius į lauką. Gindami juos iš tvarto, tarpduryje padeda du kiaušinius. Tikėta, kad per juos pervaryti gyvuliai būsią riebūs, sveiki. Su tuo taip pat susiję įvairūs apsisaugojimo nuo raganų ir vilkų ritualai, iš kurių svarbiausias – gaidžio aukojimas. Šį rytą niekam negalima buvo išeiti iš trobos, kol šeimininkas neapėjo sodybos. Jis papjaudavo juodą gaidį, kraują išvarvindavo prie tvarto durų į arklių ėdžias ant avižų. Vidurius dėdavo ant akmens sakydamas: „Te, Dievuli, tavo dalį!“ Mėsą virdavo pusryčiams. Kraujas buvo aukojamas ne vien geroms dvasioms, bet ir apsisaugoti nuo piktųjų.

Antra grupė susijusi su sveikata, orų ir kitokiais spėjimais. Per Jurgines rūpinamasi ir grožiu bei sveikata, o svarbiausia, kad nekiltų gaisrų. Jorės metas ypač tinkamas keisti gyvenamąją vietą.

Pirmąkart gindami į ganyklą, juos nuplakdavo kadagių verba. Tikėta, kad tada gyvuliai būsią gražūs, visi pareisią namo, jokia bloga akis jų nenužiūrėsianti. Išvarydami iš kiemo bandą dar pasmilkydavo verba, kad nesirgtų, o karvės duotų daugiau pieno.

Seniau šv. Jurgio dieną žmonės nešdavo į bažnyčią kiaušinių, sviesto, sūrio, pinigų ir dėdavo ant altoriaus. Kunigas laikydavo pamaldas už gyvulių sveikatą. O Jurginių vakarą merginos lipdavo ant tvoros ir dainuodavo:

Jurgi, geras vakaras!

Jurgi, paimk raktus,

Jurgi, atrakink žemę,

Jurgi, išleisk žolelę,

Žolelę šilkinę,

Raselę meduotą –

Žolelė bus dėl arklelio,

Raselė dėl veršelių.“

Liaudies prietarai

·         Per Jurgines buvo einama į laukus javų lankyti, vaišių likučius užkasdavo lauko gale. Tikima, kad žmogaus galia pereis į žemę ir padės jai subrandinti geresnį derlių.

·         Jei tą dieną skriaudžiami gyvuliai ir bandoma su jais dirbti, gyvuliai gali išdvėsti arba vilkai išpjauti.

·         Jei Jurginių rytą piemenys ant krosnies aunasi kojas, gyvulius vilkai gali sudraskyti.

·         Piemenims draudžiama galąsti peilį ir jį paimti į rankas, kad vilko dantų nepaaštrintų.

·         Prieš išgenant gyvulius, piemuo laistydavę šventintu ar paprastu vandeniu, arklius prieš saulėtekį maudydavo upėse ar ežeruose, kad nuplautų nuo jų visas blogybes.

·         Pargenant bandą, šeimininkė laistydavo piemenį šaltu vandeniu, kad karvės būtų pieningos, žolė geriau želtų, vasara nebūtų lietinga.

·         Išginęs bandą, piemuo stebi, kuriuose medžiuose gegutė daugiausia kukuoja. Jei lapuotuose, karvės duos daug pieno, jei spygliuotuose – mažai.

·         Jei gegutė daugiau kukuoja vakare, tais metais kris gyvuliai.

·         Jei piemuo pirmą varlę pamato vandenyje, bus pieninga vasara, jei sausumoje – bepienė.

·         Jei pirmą ganymo dieną kuris nors gyvulys šokinėja, jį vilkas papjaus. Jam pririša raudoną kaspinėlį ar skambalėlį vilkams atbaidyti.

·         Pirmą kartą išgirdęs griaustinį piemuo verčiasi kūliu per galvą, kad jo nenutrenktų ir žolė gerai želtų.

·         Pirmąkart pamatę gužutį irgi verčiasi per galvą, kad greitesni būtų.

 

Informacija iš http://mokovas.wordpress.com/2013/04/22/sv-jurgis-jurgines-jore-jure-ganiklio-diena/

 

 

 

 

 

 

Visus nustebino gauti laiškai nuo Kalėdų senelio. Nors ir ilgai laukėme atsakymo (atkeliavo net iš Laplandijos), bet svarbiausia sulaukėme. Gaila, kad ne visi, matyt buvome nelabai geri ir senelis viską matė...

 

Nuotraukos skyrelyje „Nuotraukų galerija“ .

Gražių, šiltų Jums ateinančių švenčių! Te prisikėlimo džiaugsmas aplanko kiekvienus namus.

Pasimokykit marginti kiaušinius! 

Balandžio 13-oji VERBŲ sekmadienis

Balandžio 2-oji - Tarptautinė vaikų knygos diena

Tarptautinė vaikų knygos diena švenčiama kartu su pasakų kūrėjo Hanso Kristijano Anderseno (1805-1875) gimtadieniu. Kasmet vis kitos šalies Tarptautinės vaikų knygos tarybos (IBBY) skyrius gauna teisę kurti Tarptautinės vaikų knygos dienos plakatą ir kreipimąsi į skaitytojus. Šiemet tokią teisę turėjo Airijos rašytoja Siobhan Parkinson ir paveikslėlių knygų kūrėja Niamh Charkey

TARPTAUTINĖS VAIKŲ KNYGOS DIENOS KREIPIMASIS

LAIŠKAS PASAULIO VAIKAMS

 

Skaitytojai dažno rašytojo klausia, kaip jis rašo – iš kur jo kūriniai atsiranda. Iš mano vaizduotės, atsako rašytojas. Na taip... ko gero, linkteli galvom skaitytojai. Bet kur toji jūsų vaizduotė, iš ko ji susideda, ar kiekvienas ją turi?

Na, sako rašytojas, ji, be abejo, yra mano galvoje ir susideda iš vaizdų, žodžių ir prisiminimų, iš kitų kūrinių ir žodžių atgarsių, iš daiktų ir melodijų nuotrupų, minčių, veidų, baisenybių, iš formų, žodžių, judesių, išžodžių ir bangų, iš arabeskų ir peizažų, išžodžių ir kvapų, jausmų, spalvų, iš rimų, iš trakštelėjimų ir švilpesių, iš skonių ir energijos pliūpsnių, iš mįslių, vėjelio dvelksmo ir išžodžių. Ir visa tai sūkuriuoja, skamba ir mainosi, ir plūduriuoja, ir nusėda, ir įmintijama, ir galvą suka.

Be abejo, vaizduotę turime visi kitaip juk negebėtume svajoti. Tačiau vaizduotė vaizduotei nelygu. Virėjo vaizduotėje turbūt daugiausia yra skonio, dailininko spalvų ir formų. O rašytojo vaizduotėje vis dėlto daugiausia yra žodžių.

Skaitytojų ir klausytojų vaizduotė irgi grįsta žodžiais. Rašytojo vaizduotė kuria ir pina mintis, garsus, balsus, charakterius ir įvykius, taigi jo kūrinys susideda ne iš ko kito, o išžodžių, batalionais žygiuojančių per knygos puslapius. Tada pasirodo skaitytojas, ir tie batalionai atgyja. Žodžiai tebėra knygos puslapiuose ir vis dar primena batalionus, bet tuo pat metu jie jau siautėja skaitytojo vaizduotėje, ir dabar jau skaitytojas pina žodžius tarpusavy, o kūrinys rutuliojasi jo galvoje, kaip ką tik rutuliojosi rašytojo galvoje.

Štai kodėl skaitytojas kūriniui toks pat svarbus kaip ir rašytojas. Paprastai kūrinys turi tik vieną autorių, t. y. rašytoją, o skaitytojųšimtus arba tūkstančius, gal net milijonus. Jie skaito kalba, kuria kūrinys parašytas, arba galbūt kitomis kalbomis, į kurias jis išverčiamas. Kūrinys be rašytojo neatsiranda, o be tūkstančių skaitytojų iš viso pasaulio jis neišgyventų visų savo gyvenimų, kuriuos išgyvena.

Visus to paties kūrinio skaitytojus sieja kažkas bendra. Kiekvienas jų atskirai, o tam tikra prasme ir visi kartu jie iš naujo sukuria rašytojo vaizduotės jau pagimdytą istoriją. Šis veiksmas tuo pat metu yra asmeniškas ir viešas, individualus ir kolektyvinis, intymus ir visuotinis.

Galbūt tai geriausias iš visųžmonijos veiksmų.

Nesiliaukime skaitę!

Iš anglų kalbos vertė Kęstutis Urba

Kovo 31 – balandžio 4 d. mokykloje

Tradicinė Menų savaitė - 2014

Programa:

Pirmadienis – dailės – technologijų diena.

Antradienis – dainų –muzikos diena.

Trečiadienis – kino diena.

Ketvirtadienis – šokių diena.

 

Penktadienis – tėvų, senelių, vaikų rankdarbių diena. (Labai prašome atnešti į mokyklą rankdarbių, įvairių kt. pačių sukurtų darbų. Visiems dalyvavusiems parodoje bus įteiktos padėkos).

Kovo 26 d. (trečiadienį) mokykloje fotografas. Paskubėkite išsirinkti kokias nuotraukas, suvenyrus imsite. Pinigus irgi reikia atnešti.

Kovo 20 d.-pasaulinė Žemės diena

 

Šią dieną prasideda astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis-dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose. 

ŽEMĖS VĖLIAVA

Ar mes mylime žemę?

Rūšiuok šiukšles!

Kas nuodija mūsų žemę?

Pasigrožėk mūsų žeme

 

 

Lietuvos valstybės atkūrimo diena

 

 

 Visus visus kovo 4 d., 13.30 val. kviečiame į Kaziuko mugę ir Užgavėnių šventę!!!

 

Pasitikime parskrendantį vieversiuką! Vasario 24 -oji Vieversio diena

Vasario 24 d – Vieversio diena. Vieversėlis – vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario pranašu. Vieversėlis vadinamas ir lietuvių artojų draugu bei nuolatiniu palydovu.

Senoliai manė, kad jei vieversėlis parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., dar ilgokai bus šalta. Jei vieversėlis parskrenda vėliau nei vasario 24 d., pavasaris bus ankstyvas. Manyta, kad pavasarį ant sparnų parneša paukščiai. Jeigu grįžta vėliau, jo giesmelė nelinksma - ,,Čyru vyru, pavasaris, bet dar neišėjo pašalas“. Tą dieną namiškiai ragindavo vaikučius -,,bėkit apie pirkių du roz, tadu galulaukėn ir tekini namo – visus metus būsta graici, kap vyturiukai...“.

Merginos dar ir veidelius tris kartus sniegu prausdavo, kad išsaugotų veido skaistumą. Su šia diena susiję keletas prietarų. Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva vištos vasarą iškapstys daržus. Buvo nepatariama šią dieną sijoti miltų – bijota, kad pasėlius užpuls amaras. Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo gėdijamos: „skubėkit verpt, nespėsit – atlėks vieversys, susisuks iš vilnų sau lizdelį“.

Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi greitas kaip vieversys.

Atėjus krikščionybei su šia švente sutapatinta Šv. Motiejaus diena. Rašoma, kad Šv. Motiejus buvo apaštalas, paskirtas į Judo Iskarijoto vietą. Į Dvylikos apaštalų misiją jis pašauktas įsitraukti gerokai vėliau, po Jėzaus nukryžiavimo. Rašoma, kad šv. Motiejus krikštijo pagonis, turėjo sugebėjimų gydyti žmones.

Belieka tikėtis, kad vieversėlis sugrįš ir parneš žinią, kad pavasaris jau ne už kalnų.

(Informacija iš www.balsas.lt)




 

 

 

 

 

 

Vasario 16-oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Sužinok daugiau apie šią šventę.

Svetainė įkurta

2013-11-14

Mokyklos tinklalapis

Virtualus kalendorius

Šios dienos vardadieniai:

Vardų reikšmės

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
счетчик посещений

Pažaisk su delfinais